Kakava – tikrojo kakavamedžio (Theobroma
cacao) sėklos, dar vadinamos kakavos sėklos, iš jų pagaminti milteliai konditerijos gaminiams, bei iš
šių miltelių gaminamas gėrimas.
Kakavos magija
Šis gėrimas nepaprastas. Vieni žavisi jo neįprastu skoniu ir
aromatu, kiti vertina dėl laimės hormonų, o tretiems pakanka žinoti, kad kakava
naudinga širdžiai.
Mažą gražų medį su blizgančiais lapais ir geltonais žiedais,
augančiais tiesiog ant kamieno žievės, galima aptikti abiejose pusiaujo pusėse
tropiniuose miškuose. Jo pailgas pupeles surenka ir džiovina, po to kepa,
smulkina ir iš jų gamina aromatingą ir labai vertingą sviestą. Sviestas
naudojamas gaminti kakavos milteliams, iš kurių mes verdame skanų ir maistingą
šokoladinį gėrimą.
Pupelės kelionės
Šiam gėrimui – maždaug 3 tūkst. metų. Pirmieji kakavos
pupeles aptiko actekai ir majai, kakavos pupeles vertinę taip, kad šios jiems
atliko netgi pinigų vaidmenį. O iš kakavos miltelių indėnai išmoko gaminti
žvalinantį ir padedantį atgauti jėgas gėrimą „čokolatlį“ (išvertus — „dievų
maistas“).
Pirmasis europietis, paragavęs „čokolatlio“, buvo Kolumbas,
tačiau jam šis gėrimas nepatiko, nes pasirodė tirštas ir kartus.
Vėliau, 1519 metais, ispanų konkistadorai, užgrobę senąją
Meksikos sostinę Tenočtitlaną ir išgrobstę actekų imperatoriaus Montesumos
rūmus, jų sandėliuose aptiko didžiules džiovintų kakavos pupelių atsargas.
Užkariautojai iš vietos gyventojų nesunkiai išgavo, ką daryti su pupelėmis.
Taip kakavos gaminimo receptai atkeliavo į Europą. Pirmiausia jos pasiekė
Ispaniją, kur netrukus buvo atidaryti pirmieji kakavos miltelių ir šokolado
fabrikai.
XVI amžiuje kakavos gamyba buvo paskelbta Ispanijos valstybine
paslaptimi. Ši paslaptis už šalies ribų pasklido tik po šimto metų. Tai
atsitiko 1615-aisiais, kai Ispanijos karaliaus Filipo dukra Ana ištekėjo už
Prancūzijos karalius Liudviko XIII. Būtent iš jos apie kakavą ir jos gamybos
paslaptis sužinojo ir prancūzai. Šioje šalyje kakava buvo laikoma išskirtine
karališkojo dvaro privilegija.
O Liudviko XIV žmona, ispanų kilmės Marija Teresė, visiems
girdint sakydavo, kad labiausiai už viską pasaulyje vertina savo vyrą ir
kakavą.
Netrukus kakavos paslaptis pasklido po visą Europą ir pasiekė
Olandiją, kuri vėliau ir tapo kakavos gamybos ir prekybos lydere.
Šiandien viena iš pagrindinių kakavos pupelių gamintojų yra Ganos
Respublika.
Tik nauda!
Kakavos pupelės yra labai maistingos ir kaloringos. Maždaug pusę
maistingųjų medžiagų sudaro riebalai (kakavos sviestas), 12-15 proc. –
baltymai, 6-10 proc. – angliavandeniai.
Kakavos milteliai turtingi kalio druskų ir fosforo. Be to, jų
sudėtyje yra teobromino, kuris panašiai kaip ir kofeinas stimuliuoja žmogaus
širdies kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą. Šios medžiagos kakavoje yra
apie 0,4 proc. – tai visai nepavojinga dozė, gėrimui suteikianti
tonizuojamąjį poveikį. Kakava normalizuoja kraujospūdį, gerina kraujotaką,
todėl sumažėja rizika susirgti širdies ligomis.
Kakava turtinga serotonino – medžiagos, suteikiančios
dovanojančios žmogui laimės pojūtį. Šis gėrimas – puikus antidepresantas, o
senovėje buvo laikomas netgi afrodiziaku.
Kakavos pupelių sudėtyje yra kofeino (0,05-0,1 proc.), raudonojo
kakavos pigmento, taip pat maždaug 40 medžiagų, sukuriančių specifinį subtilų
aromatą. Tačiau žvalinantis kakavos poveikis ne toks intensyvus, kaip arbatos
arba kavos.
Kakava turtinga serotonino – medžiagos, suteikiančios
dovanojančios žmogui laimės pojūtį. Šis gėrimas – puikus antidepresantas,
o senovėje buvo laikomas netgi afrodiziaku.
Be to, kakavą naudinga gerti sergant kai kuriomis ligomis,
pavyzdžiui, bronchine astma. Mokslininkai teigia, kad visi kakavos produktai
saugo dantis nuo kenksmingo cukraus poveikio ir ėduonies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą