Naudinga

Kavamedis

Kava auga ne ant medžių, o ant krūmų

Kava – tai augalas, iš kurio vaisių (tiksliau iš kauliukų) galima išvirti nuostabų gėrimą. Daug diskutuojama apie jo naudą ir trūkumus, tačiau kavą geria daugelis žmonių. Dažnas mano, jog kava auga ant medžių, tačiau iš tiesų, kavamedis yra krūmas, kuris gali užaugti net iki septynių metrų aukščio. Tam, kad būtų patogu prižiūrėti šį augalą, kavos augintojai augalus dažnai trumpina.

Kavos, kaip gėrimo, atsiradimo legenda

Pirmieji kavos paragavo Arabijos pusiasalio gyventojai. Legenda pasakoja, jog kavos gėrimą atrado nežinomas piemuo, kuris atkreipė dėmesį į tai, jog ožkos, griaužiančios kavamedžius, visą dieną būna budrios ir linksmos.

Šis drąsus žmogus nusprendė paragauti kavamedžio uogų ir pasijuto žvalesnis. Vienuoliai vėliau kavą pradėjo naudoti budrumo išsaugojimui per vakarines pamaldas. Šie virdavo kavamedžio uogų gėrimą, kuris ir yra šiuolaikinės kavos prototipas.

Kuo arabika skiriasi nuo robustos?

Gandai apie stebuklingą gėrimą paplito visame pasaulyje ir kavamedžio uogas pradėjo gabenti į kitas šalis. Pervežimui buvo naudojami laivai, kelionės trukdavo ilgai, todėl uogos greitai apvysdavo. Tik tada žmonės pastebėjo, jog kavamedžio uogų galia yra jo sėklose. Laikui bėgant kavą buvo sugalvota kepti, vėliau malti ir tik tada gaminti gėrimą.

Bėgant laikui kavos augintojai Brazilijoje ir kitose panašaus klimato šalyse gerai prasigyveno. Dabar kava yra auginama Afrikoje, Amerikoje ir įvairiose salose. Tačiau yra vienas skirtumas: pavyzdžiui,  Indijoje ir Vietname augina robustą, o vulkaninės kilmės dirvožemyje – aukštos kokybės arabiką, kuri yra skirta gaminti kavą grūdeliais (t.y. nesumalant jos).

Didžioji dalis arabika tipo kavų turi sodresnį kvapą bei švelnesnį, įdomesnį skonį, tačiau robustoje yra ženkliai daugiau kofeino ir jos skonis – aštresnis.

Kaip augina kavą?

Derlingesnėje žemėje augančių kavamedžių uogos bręsta ilgiau ir turi ypatingą skonį. Kavamedžių sodinukai pradeda brandinti vaisius praėjus dviems metams, augant atnešdami vis didesnį derlių. Šie krūmai gali nokinti uogas nuo 20 iki 45 metų. Po to jie sensta, todėl juos iškerta ir toje pačioje žemėje pasodina naujus.

Dažniausiai kavamedžiai auga nuo 600 iki 2000 metrų virš jūros lygio. Kuo auskčiau auginama kava, tuo ji skanesnė. Kavos skonį, be abejonės, lemia ir daugiau kriterijų: oro temperatūra, krituliai ir pan.

Kaip yra surenkama kava?

Po ilgalaikio tropinio lietaus ant kavamedžio atsiranda žiedai, pradeda bręsti uogos. Tai trunka 6-8 mėnesius. Jei lietūs nesiliauna ištisus metus ant kavamedžių atsiranda skirtingo brandumo uogų. Nesubrendusiųjų skinti negalima. Dažniausiai derlių surenka pavasarį ir rudenį, o Nikaragvoje – net penkis kartus per metus!

Surinkti uogas – nesunku: ant rankos užsidėjęs gumines pirštines žmogus paprasčiausiai nuskina jas. Yra išrastas ir mechaninis būdas, kai tą patį daro kombainas, bet toks būdas galimas tik tada, kai uogos subręsta tolygiai.

Tam, kad pasiekti stabilų skonį, elitinėse plantacijose skinamos būna tik vienodo dydžio uogos.

Kaip išgaunamos kavos pupelės?

Po to iš surinktų uogų išgaunamos kavos pupelės. Uogos būna išdžiovinamos, o tai padeda pupelėms lengvai atsiskirti nuo pačios uogų masės.  Kitas būdas – gerai išmirkyti uogas ir išsukti jas specialiame būgne, kur uogos, besitrindamos viena į kitą tokiu būdu sutyžta ir atsisijoja.

Pirmu atveju kava būna saldoka, o antruoju – turi rūgštumo prieskonį, vaisių arba vyno, o skonis pasidaro vienalytis.
Kai kuriose plantacijose yra kombinuojami abu būdai.

Po to pupelės pakuojamos arba į džiuto maišus (iš medienos pluošto) arba į metalinius paketus, kuriuose sudaromas vakuumas. Tačiau jei pupelės užsiguli džiuto maišiuose, jos įgauna nemalonų žolės skonį. Kaip ir kiti natūralūs produktai, kava lengvai prisigeria pašalinių kapų.

Kuo kvepia kavos cechuose?

Kitas kavos ruošimo etapas – jos apkepimas, be kurio kavos pupelė turi žirnio skonį. Kavos apkepimo proceso esmė – mikrosporginėjimai, kurie ir pakeičia kavos pupelės struktūrą. Taip pat svarbu paminėti, kad vos iškepta kava jokio aromato neturi. Jei tektų pabuvoti kavos kepimo ceche, pastebėtumėte, jog ten kvepia ne kava, o augaliniu aliejumi.

Ir tik po 5-7 dienų kavos pupelės pradeda įgauti tą nuostabų, taip mums įprastą, kavos kvapą, kuris mėnesio laikotarpyje tik silpnėja.

Kavos pupeles apkepa dažniausiai specialiuose, karštų garų pripildytuose būgnuose. Po to pupelės greitai atšaldomos. Tai padeda išlaikyti kavos skonį.

Kiek ilgai laikoma kava?

Esant normalioms sąlygoms kavą galima laikyti ilgai. Ji nepelija, negenda, tačiau smarkiai praranda savo savybes.

Gerose kavinėse kavos pupelės būna pakeptos ne daugiau nei per 28 dienas. Praėjus šiam laikotarpiui aromatas pradeda nykti.